Vienos dienos kelionė baidarėmis

Ar sunku plaukti baidare? Tiems, kam baidarių nuoma Žemaitijoje atrodo gana įprastas užsiėmimas, žinoma, sunku nėra. Tačiau jiems viskas įprasta, žinoma. Įdomiausia plaukti būna tiems, kas pirmą kartą sėdi į šį pailgą judantį laivelį.

Pirma pažintis su žmonėmis ir su baidarėmis

Mūsų kompanija į šį baidarių žygį susirinko pirmą kartą. Vieni kitų gerai nepažinojome, tiesiog buvo tokių, kurie vieni kitus pažinojo, suorganizavo prikviesdami draugų. Taip pat ir baidarės pusei dalyvių buvo naujas dalykas, nepažįstamas. Įlipome į baidares gana seklioje upės vietoje, todėl tą padaryti nebuvo sunku. Buvo smagu ir linksma.

Vieni elgėsi lyg herojai, kiti ramiai irklavo

BaidarėsKaip visada, naujokai baidarėje mėgsta atsiskleisti iš karto. Taigi, ir pas mus buvo tokių, kurie iš karto bandė demonstruoti savo irklavimo pajėgumus. Kai kurie tiesiog rodė savo profesionalumą (nes plaukė ne pirmą kartą, o kokį antrą), irklavo iš visų jėgų, darė triukus, trukdė specialiai kitiems, aplenkdavo ir pan. Kiti naujokai bandė neatsilikti ir jiems sunkiai sekėsi. Mat, kuo stipriau taškaisi į visas puses, tuo sunkiau baidarė plaukia, ji tampa nevaldoma. Aišku, geriausiai elgėsi senbuviai arba nuovokūs naujokai, kurie irklavo ramiai, labai nedideliais mostais, iš anksto pasiruošdavo posūkiams ir pan. Tie išvis nepavargo, nors nuplaukė tą patį atstumą tuo pačiu greičiu. Tuo tarpu, irklavimo „ereliai“ vakare jau vos pakėlė sparnelius.

Upė suteikė daug skirtingų peizažų

Keliauti upe su baidare buvo smagu, nes maršrutas buvo labai ne vienodas. Pirmiausia teko plaukti upeliu, einančiu per mišką. Iš jo buvo gana greitai išlįsta ir pasileista didžiule pieva. Iš visų pusių buvo aukštos žolės, todėl buvo keistas jausmas plaukti lyguma per žoles, tarsi tuose „Planet Earth“ kadruose, kada rodoma per lygumas vingiuojanti plati Amazonės upė. Vėliau buvo įplaukta į mišką, kuriame upė pradžioje buvo gana plati, tad plaukti buvo malonu. Tuomet buvo sustojimas. Vėliau plaukiama per mišką, kuris nebuvo dėkingas – upė sekli ir siaura, daug medžių, akmenų ant kelio. Galiausiai buvo išplaukta į tvenkinį ir gražų išplatėjimą.

Vidurinis sustojimas

Vidurinio sustojimo metu visi užsuko į miškelį, taip pat užkandome. Kai kurie jau jautėsi pavargę, kiti dar kupini jėgų. O kai baigėme visą maršrutą, visi jautėsi panašiai. Baigėme pavargę, bet laimingi, pasakytume, tarsi rašytume mokyklos rašinėlį apie tai, kaip pasisekė ekskursija.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *