Šampanas – tai visame pasaulyje puikiai žinomas putojantis vynas, ir šis pavadinimas yra kilęs iš Prancūzijos regiono. Pastaraisiais dešimtmečiais šis pavadinimas kėlė daug diskusijų, ir buvo svarstoma, kas gali būti vadinama šampanu. Nuspręsta, kad šampanu gali būti vadinamas tik toks vynas, kuris yra pagamintas Šampanės regione Prancūzijoje, o kituose regionuose pagamintas gėrimas gali būti vadinamas putojančiu vynu. Vyno etiketė paprastai nurodo, kur yra pagamintas gėrimas, ir tai leidžia nuspręsti, ar tam tikras putojantis vynas tikrai gali būti vadinamas šampanu.
Šampanės provincijoje vynuogės buvo auginamos dar antikos laikais, ir ilgą laiką įsigyti šampano įstengė tik karaliai ir turtingiausieji paryžiečiai. Nors kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad šampano išradėjas buvo vienuolis Dom Perignon, tačiau tai yra mitas – jis tik patobulino šampano gamybos būdą. Jis pirmasis pradėjo naudoti kamščius, kurie gali atlaikyti didesnį spaudimą, ir tai turėjo įtakos šampano išlaikymui.
Šampanas gali būti gaminamas naudojant tris vynuogių veisles: Chardonney, Pinot Noir ir Pinot Meunier. Chardonnay yra baltosios vynuogės, jos suteikia šampanui švelnumo ir gaivumo. Šampanas, kuris yra pagamintas vien tik iš šios veislės vynuogių, yra vadinamas Blanc de Blancs. Šios veislės vynuogės paprastai užima kiek daugiau nei ketvirtadalį vynuogyno ploto. Pinot Noir yra tamsios vynuogės, kurių minkštimas yra skaidrus. Paprastai šiomis vynuogėmis yra apsodinama 37 procentai vynuogyno ploto, kaip ir Pinot Meunier vynuogėmis.
Šiandien Šampanės regione veikia apie šimtas šampano gamybos namų, ir galima suskaičiuoti apie 15000 smulkių vynuogių augintojų. Šampano gamintojai susivienijo į Tarpprofesinį šampano komitetą, kuris iki 1990 metų nustatydavo vynuogių kainas. Iki šiol šis komitetas reguliuoja surenkamo derliaus dydį. Kiekvienais metais yra parduodama daugiau negu trys šimtai milijonų šampano butelių. Du trečdalius viso io šampano kiekio parduoda didieji šampano gamintojai.
Gaminant šampaną butelyje vyksta antrinė vyno fermentacija, kurios metu susidaro angliarūgštė. Tikrasis šampano skonis atsiskleis tik po pusantrų metų – tiek laiko praeis, kol jis galės keliauti į prekybos vietas. Paprastai šampanas yra išpilstomas į 0,75 litro talpos butelius, kurių storis turi atlaikyti slėgį. Taip pat galima rasti ir tokių šampano butelių, kurių talpa būtų didesnė ar mažesnė: šampanas gali būti parduodamas 0,2 l; 0,375 l; 1,5 l ir 3 litrų buteliuose. Didesnės talpos šampano butelių galima rasti retai, tačiau tai – įmanoma: šampanas gali būti parduodamas 4,5; 6; 9 ir 12 litrų taroje.