Senelis Romas užsiimdavo su skardos gaminiais, visi kaime tai žinojo. Tik jis mokėdavo jos atlenkti taip gražiai, nupjauti lygiai su paprastais įrankiais, tik jo skarda taip gerai visur tikdavo, net nestandartiniams stogams. Žmonėms patiko ir lietvamzdžių kaina, ir greitis, ir kokybė. Senelis Romas viską darė pigiai, o žmonės iš jo užsakinėjo, tačiau tai vargšelį ir nugalabijo.
Galima pirkti visur
Aišku, lietvamzdžių kaina parduotuvėse kiek didesnė, bet ten yra kitų dalykų. Visada žinai, kad bet kada, vos prireikus, nuvažiuosi ir nusipirksi, kokios reikės. Jeigu kas netiks – garantija apsaugos nuo broko. Galėsi tikrai išsirinkti tokią spalvą, kokios nori, ir dėl gal net lietvamzdžių kaina nepasikeis. Visada viskas bus laiku ir nereikės laukti, kol kažkas prisiruoš atlikti užsakymą. Be to, galima naudoti ne tik skardos, bet ir plastikinius lietvamzdžius, tai lygiai toks pats geras pasirinkimas. Taigi, kodėl gi juo nepasinaudojus?
Kiti žmonės nemėgsta permainų, turi savo užtikrintus tiekėjus ir dėl net nebando kažko naujo. Gal dėl to vis dar yra žmonių, kurie ieško amžino atilsio Romo ir prašo, kad jis išlankstytų jiems lietvamzdžius. Nėra jau, kas taip pigiai dirbtų, ir senelio jau nebėra, kuris priimdavo visus užsakymas, neturėdamas nei laiko, nei sveikatos.
Senelis Romas buvo spąstuose
O čia gal ir prieiname užburto rato kraštą. Jo problema buvo darboholizmas ir alkoholizmas. Negalėjo žmogus ramiai gyventi. Vasarą dirbdavo kaip beprotis, beveik nemiegodavo. Būtų tų pinigų, per vasarą uždirbtų, užtekę iki kaklo visiems metams, būtų galėjęs ir mašiną turėti, ir daug ką pasiekti. Na, savo namą pasiremontuoti, pakeliauti, vaikus geriau aprengti. Bet vos darbai pasibaigdavo ir ateidavo žiema, jis nebežinodavo, kur dėtis. Nebuvo kas veikti, buvonuobodu, turbūt kažkokia juoda egzistencija jam žiūrėdavo į akis, kad jis ją skandindavo butelyje. Visai šeimai tai buvo skaudi patirtis. O Romas taip besielgdamas įsipareigodavo visam kaimui vasarą stogus uždengti, lietvamzdžius užkabinti. Taigi, jis taip padarydavo, kad vėliau jam tekdavo dirbti. Mat žiemą greitai pragerdavo viską, ką užsidirbo, o kai imdavo trūkti – pradėdavo prašinėti pas žmones avanso. O tada vėl ateidavo vasara, ir jis vėl dirbdavo, vėl negerdavo. Bet taip tik iki kito žiemos sezono. Sunkus šeimai buvo gyvenimas su tokiu žmogumi. Taip ir jo pabaiga atėjo netikėtai, kai sveikata sušlubavo.